TAURAGĖS JOVARŲ PAGRINDINĖ MOKYKLOS

VEIKLOS TOBULINIMO PLANAS

Rodikliai r jų vertinimas

               Pagrindimas ( pagrindžianti informacija ir duomenys)

1. Jovarų pagrindinė mokykla – nedidelė miesto pakraščio mokykla su šešiais kaimiškaisiais skyriais, siekianti suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus,  ugdyti tautinį sąmoningumą.  Esame bendruomenės ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla. 

              Tauragės Jovarų  pagrindinėje mokykloje 2020-2021 m. m. rugsėjo mėnesio  duomenimis  mokosi  mokiniai:   

Mokyklai skiriama projekto „Kokybės krepšelis“ dotacija 2020-2021 m.m. ir 2021-2022 m.m.:

Pagrindiniame Jovarų mokyklos pastate yra 18  klasių, 3 priešmokyklinio ugdymo grupės, Dacijonuose - 1 ikimokyklinio ugdymo  grupė, Dauglaukyje - 1 ikimokyklinio ugdymo  grupė, Gaurės skyriuje - 9 klasės ir ikimokyklinio ugdymo grupė, Baltrušaičių ikimokyklinio ugdymo grupė, Eičių ikimokyklinio ugdymo grupė, Lauksargių skyriuje yra 10 klasių, 1 priešmokyklinio ugdymo grupė, 1 ikimokyklinio ugdymo grupė „Berželis“.

                      Jovarų pagrindinėje mokykloje nemokamą maitinimą gauna 161 mokiniai, Lauksargių skyriuje nemokamą maitinimą gauna 50 mokinių, Gaurės skyriuje gauna 42 mokiniai. Atvejo vadyba organizuojama 12 Jovarų pagrindinės mokinių šeimoms, 5 Gaurės ir 6 Lauksargių mokinių šeimoms. Vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1 Jovarų pagrindinės mokyklos mokinys, globėjų šeimose gyvena šiuo metu yra 4 Jovarų pagrindinės mokyklos mokiniai, Gaurės skyriuje -1.

Karantino  metu kompiuteriai buvo reikalingi 50-čiai Jovarų pagrindinės mokyklos mokinių, 13-ai Lauksargių skyriaus mokinių, 27-iems Gaurės skyriaus mokiniams.  Mokykla mokiniams pirko ir interneto paslaugas.

                      2020 m.  Jovarų pagrindinėje mokykloje mokosi 143 mokiniai, turintys SUP. Iš jų 42 (Jovarų pagrindinės mokyklos), 8 (Gaurės skyriaus), 9 (Lauksargių skyriaus) mokiniai konsultuoti pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir jiems skirta švietimo pedagoginė pagalba. Mokyklos vaiko gerovės komisijoje skirta švietimo (logopedo) pagalba dar 41-am (Jovarų pagrindinės mokyklos), 27-iems ( Gaurės skyriaus), 17-ai  (Lauksargių skyriaus) mokiniams. Įstaigoje ugdomi mokiniai, turintys SUP, pasižymi labai įvairiomis negalėmis, sutrikimais: dėl įvairiapusių raidos sutrikimų, nežymaus arba vidutinio intelekto sutrikimo, kompleksinių negalių, bendrųjų mokymosi sutrikimų, dėl judesio ir padėties bei lėtinių neurologinių sutrikimų, specifinių mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimų. Net 25 mokiniai turi didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, 1– labai didelių,4 mokiniai mokomi namie ( 2 mokiniai Jovarų pagrindinės mokyklos, 2– Gaurės skyriaus).

              Iš analizuojamų duomenų matyti, kad didėjant ypatingų mokinių skaičiui atsiranda daugiau sudėtingesnių situacijų. Identifikuojant esmines mokinių problemas galima išskirti prastą mokinių sociokultūrinę aplinką: daug kaimiškų vietovių moksleivių, vaikai iš šeimų, gaunančių mažas pajamas. Todėl labai svarbu, kad moksleiviai mokykloje gautų įvairiapusį patyriminį, įtraukų ir motyvuojantį ugdymą. Namų aplinka turi būti kompensuota mokyklos šiuolaikiškesne, įvairesne, estetiškesne, gilesnį ugdymosi  turinį kuriančia aplinka.

Mokykloje nėra psichologo, todėl dalį susidariusių problemų tenka spręsti švietimo pagalbos specialistams ir mokytojams. Dirba mokytojų padėjėjų komanda. Siekiame sudaryti sąlygas vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų, atrasti tinkamus elgesio ir emocijų mechanizmus, kurti ryšį su bendraamžiais ir aplinka. Įsitraukėme į  Pozityvaus elgesio palaikymo sistemos diegimą, tačiau vis dar didelį dėmesį skiriame ugdymo(si) aplinkos pritaikymui. Atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus, specialiųjų ugdymosi poreikių lygį, sensorinius ypatumus mokiniai, turintys SUP, gali būti ugdomi tik efektyviai pritaikius ugdymosi aplinką. Naujų edukacinių erdvių  įkūrimas mokykloje sudarytų sąlygas mokytojams efektyviau įtraukti mokinius, turinčius SUP, į ugdymo(si) veiklas.

              Taip pat mokykloje mokosi iš užsienio grįžę vaikai. Šiais mokslo metais tokių yra 10. Šių mokinių ugdymas integruojant turinį padės jiems lengviau adaptuotis ir įveikti programų skirtumus.

   Tačiau 2012 m. išorės vertinime dalykų integracija įvertinta patenkinamai (integruojamųjų programų, prevencinių programų integravimas į ugdymo turinį formalus). Stebėtose pamokose tik keturiose iš 83 buvo fiksuota tarpdalykinė integracija. 2018-2019 m.m. pravestos 5 integruotos pamokos : matematikos su IT  5a, 5b klasėse , chemija ir IT  8b klasėje , biologija ir fizika 7 klasėje , anglų kalba ir dailė 6a klasėje,  matematika ir lietuvių kalba 5a klasėje, rusų ir anglų kalbos 7a klasėje. 2018-2019 m. buvo vykdomi ilgalaikiai metų projektai ,,Mokyklos istorija skaičiais“, ,,Sakmės apie mokyklos atsiradimą“, kiti  integruoti  projektai. Ši patirtis parodė neišnaudotas  integravimo galimybes, nepakankamą mokytojų pasirengimą bei žinias, kaip  dalykus integruoti, todėl reikia padėti mokytojams plėtoti jų gebėjimą  taikyti integruojančias temas pamokose, adaptuoti turinį pagal mokinių gebėjimus ir polinkius.

            Mokykloje yra 162 kompiuteriai (mokymuisi naudojami 94 vnt. kompiuterių, 68 vnt. naudojami mokytojų darbo vietose), 12 spausdintuvų. Naudojami 32 vaizdo projektoriai, 29 nešiojamų kompiuterių, 1 video kamera,  64 planšetiniai kompiuteriai, įsigytos mokomųjų dalykų kompiuterinės programos, 2 interaktyvios lentos. Įrengtas  informacinių technologijų kabinetas, veikia elektroninė skaitykla.  Mokyklos pirmame, antrame ir trečiame aukštuose įdiegtas Wi-Fi.    Naudojama ZOOM programa, Google for Education informacinė platforma.

             Ugdymo procesui naudojamos šios programos: Edusencu, e-mokykla.lt, Co Spaces Edu, ziburelis.lt, inovatyvi, audiovizualinius jutimus stimuliuojanti  sensorinė įranga.

            Nors mokykla turi daug kompiuterinės įrangos, ši yra fiziškai ir morališkai nusidėvėjusi  (didžioji jos dalis yra įsigyta iki 2010-14 m.), o  mokytojų IKT įgūdžiai yra tobulintini: prasidėjus nuotolinio mokymo procesui, 60%  reikėjo individualių  mokymų IKT naudojimui.

 2019-2020 m.m. metiniai  pažymiai

5 klasės mokinių skaičius yra 51                                                                              6 klasės mokinių skaičius yra 56

7 klasėse  mokinių skaičius 61                                                                                 8 klasėse mokinių skaičius 46

  Mokslumo vidurkio pažangą padarė 2017 metais 37, 79% , 2018 metais 15,8%  , 2019 metais 19, 5% , 2020 metais 33,1 %  visų 6-10 klasių mokinių. Didelė paskata mokiniams stiprinti savo dalykines kompetencijas, įsivertinti savo galimybes yra dalyvavimas projekte ,, Pažangos premija“. 2018-2019 m.m. veiklos įsivertinimo duomenimis, 19%  mokytojų netiki, kad kiekvienas mokinys gali būti sėkmingas.  98% mokytojų padeda suprasti mokiniui, kokiais mokymosi būdais įveikti sunkumus, skatina pasitikėti savo jėgomis, nebijoti iššūkių – juos priimti kaip naujas mokymosi bei veiklos galimybes. Analizuojami duomenys atskleidžia moksleivių menką mokymosi motyvaciją.  Mokytojų bendradarbiavimas  organizuojant veiklas įvairiose aplinkose  padės   tiksliau įvertinti mokinių mokymo(si) lūkesčius,  mokinių  mokymo(si) poreikius tam,  kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę.

            Dalyvaudami  LL3 projekte ,,Vaikui, kaip išsaugoti norą mokytis“ (be tradicinių namų darbų) metodinė taryba identifikavo, jog ugdymo procese trūksta mokytojams gebėjimų organizuoti suasmenintą procesą, kad jie pasiektų moksleivio pažangą pamokos metu. Todėl diferencijavimas, individualizavimas  ir  suasmeninimas įgavo ypatingą  svarbą pamokoje. Nešiojamų kompiuterių turėjimas ar darbas pritaikytose erdvėse (Hub-uose)     padėtų siekti geresnių rezultatų.     

            NMPP tyrimo rezultatai 8 klasėje yra  žemiau šalies vidurkio, t.y. 500MTT taškai, 2019 m. bandomojo   matematikos ir gamtos mokslų mokyklos pasiekimų vidurkis yra 442MTT. Matematikos  6 klasėje  žinios ir supratimas tik 54,7%, taikymas- 48,6%, aukštesnieji mąstymo gebėjimai 31%, skaitymo:  žinios ir supratimas 66,2%, aukštesnieji  mąstymo gebėjimai  51.5%. 2019 m. matematikos 4 klasėje žinių taikymas 52,4 % , nors  žinios ir supratimas 72,3%, o aukštesnieji mąstymo gebėjimai 35,4%. Duomenys atskleidžia prastą mokinių motyvaciją, žemą žinių taikymo lygį. Mokytojų metodinėje taryboje aptariant duomenis konstatuotas tiesioginis pasiekimų ryšys su mokinių socialine/kultūrine aplinka, specialiaisiais poreikiais, t.y. rizikos šeimų ir SUP vaikai  negeba taikyti žinių. Vaikai su ugdymosi sutrikimas negeba įsisavinti ugdymo turinio tradiciniais mokymo metodais. Todėl, sudarius palankesnę mokymuisi aplinką, mokiniai bus labiau motyvuoti  dalyvauti  keliant  individualius, su kiekvieno mokinio mokymosi galimybėmis, interesais ir siekiais derančius ugdymosi tikslus, o mokytojai tikslingiau personalizuos užduotis, pritaikys kiekvienam mokiniui tinkantį mokymosi būdą ir tempą. Mokyklos 2019 m. įsivertinimo ataskaitos išvadose siūloma  ieškoti naujų  formų, kaip įtraukti mokinius į mokyklos veiklą.

Tikslas: asmenybių auginimas ugdymo procesą organizuojant pagal mokinių poreikius.

Uždaviniai:

1. Ugdymo proceso tobulinimas integruojant turinį.

2. Trijų edukacinių centrų –„Mokymosi Hub‘ų“- įkūrimas (1. Gamtos ir tiksliųjų mokslų, 2.Socialinių mokslų, 3. Kalbų) ir kabinetų aprūpinimas IT priemonėmis.

Mokymosi Hub‘o idėja: pritaikymas tiek formaliajam, tiek neformaliajam ugdymui (pagrįsta integruoto ir  patyriminio mokymosi principais),  architektūriniais sprendimais, pateiktos idėjos integruotam ugdymui (gamtos ir tiksliųjų mokslų centras bus skirtas Jūros upei, kiti du centrai taip pat turės šio krašto kultūrinio savitumo ženklus).  Kiekvieno Hub’o erdvė suskirstyta į zonas: prezentacijų-pristatymo, projektinio-grupinio darbo, individualaus darbo, metodinių priemonių.  Hub’o baldai turėtų būti mobilūs ir daugiafunkciniai, taip lengviau bus pritaikomos erdvės suplanuotoms veikloms.  

Tauragės Jovarų MVT planas projektui „Kokybės krepšelis“